v i r u s a s

As dar gyvas….
Gal truputi juokinga, bet kai pagalvoji idomus dalykas tas blogas. Kazkada mes numirsim, o musu pezeliones isliks. Kazkas skaitys, o mes tuo metu valgysim, tustinsimes, mylesimes, ziuresim TV ar gulesim karste.
Juokinga…

Kaip saldžiai ir tuo pat metu karčiai bėga dienos. Kaskart kažkas naujo bei linksmo ar nuobodaus ir sąžinę graužančiai liūdna.
Pabėgti nėra kur… kas rytą sutinki naują dieną, naujus, o gal iki skausmo įkyrėjusius žmones.
Labas rytas brangioji, gal atverti langą ir įleisti vėjo gaivumos, švino smarvės?
Sveiki, pietums norėčiau ant grotelių keptos jautienos su bulvių koše, daržovių salotomis ir garstyčių padažu. Gal dar kavos, ne arbatos. Žalios.
Pasitrauk iš kelio aš skubu namo, žudyti laiko. Gal padės TV. Greičiau miegoti, kad ryte pasakyčiau: “Labas rytas brangioji, gal atverti langą ir įleisti vėjo gaivumos, švino smarvės?”

Stenkimės, kad dienos būtų skirtingos. Liūdna sulaukti senatvės ir pagalvoti: ko dar nesu daręs???

Tikiuosi, kad laiko dar turiu. Tik tak…

Vėlyvą vakarą jauna moteris eina į netoliese esantį
kioskelį pirkti mylimai dukrai varškės sūrelį. Moteris švelnių bruožų,
susitvarkiusi, mylinti ir mylima. Laimingai ištekėjusi ir susilaukusi gražios
mergaitės.

Dukrelei nupirkusi varškės sūrelį, vyrui sulčių, moteris
patraukia namų link.

Ši jauna, pasiturinti šeima gyvena devynių aukštų name,
septintame aukšte. Dažnai su vyru ar viena namo lipa pėsčiomis, juk taip
sveikiau, bet ši vėlyvą vakarą, patingėjusi lipti liaptais, ji nusprendžia
važiuoti liftu. Įlipusi į liftą, moteris paspaudžia mygtuką Nr. 7. Liftas kyla,
bet durys atsiveria trečiame aukšte. Prieš ją išnyra niūrių, bet nepavojingų
veido bruožų vyriškis. Jis įlipa į liftą ir užsidarius durims, nepažįstamasis
paspaudžia mygtuką STOP.

Ši moteris net baisiausiame košmare nesapnavo, kad šis
liftas, gali virsti pačio baisiausio gyvenimo įvykio dalimi. Nepažįstamasis
išprievartauja moterį. Prieš prievartaujamos moters akis prabėga patys
gražiausi gyvenimo potyriai. Prievartautojas paspaudžia lifte esantį mygtuką
Nr. 1 ir išlipa pirmame aukšte. Pažeminta, sugniužusi, patyrusi didžiulį
dvasinį, moralinį ir fizinį šoką moteris - Agnė, nebesirįžta grižti namo liftu
ir sunkiu žingsniu užlipa laiptais į šiltus namus. Į namus, kuriuose visai
neseniai tvyrojo jauki atmosfera. Verkianti moteris paduoda dukrai sūrelį ir
sukniumba vyro glėbyje. Sukniumba ne todėl, kad nebežino kur dingo neštos
sultys… Sunkiai išsprūsta žodžiai iš išžagintos moters lūpų, apie baisųjį
įvykį. Vyras iškviečia policiją. Formalumai… Kada, kaip, kokiu būdu… Moters
pagalba nupiešiamas prievartautojo foto robotas.

Prabėgus keletui mėnesių, nesulaukę jokių naujienų apie
policijos darbo rezultatus, jaunoji šeima ilsisi prie TV. Per žinias pranešama,
kad viena šeima prašo žmonių pagalbos. Reikalinga finansinė parama jaunai
mergaitei, kuri serga sunkia liga ir reikalinga skubi operacija. Operacija gali
išgelbėti mažos mergytės gyvybę. Agnė su vyru pasitaria ir nusprendžia padėti.
O jei taip nutiktų jų dukrelei…

Rytojaus rytą Agnės vyras Marius ruošiasi važiuoti į
banką ir pervesti pinigų į nelaimingosios mergaitės sąskaitą. Vyras įlipa į
liftą, spusteli mygtuką Nr. 1 ir leidžiasi žemyn. Tą patį mygtuką spaudė vyro
ranka, kuri lietė, žemino, tramdė, mušė jo žmoną.

Distancinio pultelis pypt, Peugeot 407, vyras pakeliui į
banką.

Banke Marius perveda į mergaitės sąskaitą pinigų,
atsistoja eiti, o prieš jį stovi niūrių, bet nepavojingų veido bruožų vyriškis.
Jis ašarų kupinomis akimis padėkoja Mariui už pagalbą, o Mariui pasidaro neramu
viduje. Šis vyriškis… Pažįstamas? Matytas? Gal pardavėjas, pardavimų
vadybininkas… Kas jis? Kur aš jį mačiau?

Distancinio pultelis pypt, Peugeot 407, vyras pakeliui į
darbą.

Automobilyje, geros širdies vyro mintys apie tą patį,
banke sutiktą vyriškį. Nepažįstamas! Nematytas! Ne pardavėjas, ne pardavimų
vadybininkas! Jis žmogus - fotorobotas, kurį nupiešė žmona tą baisiąją naktį!

Marius staiga nusprendžia apsisukti, surasti niekšą ir
jam atkeršyti. Banke jo neberadęs gerasis vyriškis kupinas įtūžio, pradeda
bėgioti po gatves, pamišusiu veidu ieškoti skriaudiko. Akys stabteli ties
skvereliu nueinančio vyriškio siluetu. Šūktelėjęs, kad nueinantysis sustotų,
pribėga prie nueinančiojo vyriškio.

“Gegučių gatvė 15, birželio 19 d., liftas, vėlus
vakaras… Nieko nesako?”. Vos ištaręs šiuos žodžius Marius išsitraukia
revolverį ir nukreipia jį į žmogų - fotoroboto gyvą kopiją. Prievartautojas
klumpa ant kelių, prašo pasigailėjimo, dėkoja už finansinę paramą, kuri padės
išgelbėti mažają mergaitę. “Gelbėk ją”, ašarų pilnomis akimis, bet
ramiu tonusu ištaria Marius ir nueina.

Liftas. Marius spusteli mugtuką Nr. 7 ir kyla aukštyn,
namų link. Kyla kupinas abejonių ir graužaties dėl poelgio skverelyje.

Įėjęs į namus ir paklaustas žmonos Agnės apie pinigų
pervedimą neleimingosios mergaitės pagalbai, vyriškis linktelėjo galvą su
mintimi, jog susitikimo su žmonos skriaudiku, niekada niekam nepasakos.

Rasytoju jau 16898…

Pamenu, kai as pradejau rasyti tebuvo nepilni 5000 ar man vaidenasi…

Ujojoi kaip as senokai buvojau sioj erdvej….

ir trys…

du